Apie mus

Bendrovė pavojingąsias atliekas priima ir tvarko vadovaudamasi ir griežtai laikydamasi pavojingųjų atliekų tvarkymą reglamentuojančių ES ir LR teisės aktų reikalavimų, kokybės vadybos sistemos LST EN ISO 9001:2015, aplinkos apsaugos vadybos sistemos LST EN ISO 14001:2015 bei darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemos LST ISO 45001:2018 standartų, kitų su atliekų tvarkymu susijusių reikalavimų, Kokybės, aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos politikos nuostatų.

Pavojingosios atliekos iki jas galutinai sutvarkant laikinai saugomos „Toksikos” atliekų tvarkymo aikštelėse Vilniuje, Šiaulių rajone, Klaipėdos rajone ir Alytaus rajone.

Pagal „Toksikai“ išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimus, bendras atliekų kiekis keturiose įmonės atliekų aikštelėse, sandėliuose, atliekų duobėse (kuriose atliekos sumaišomos prieš jas paduodant į pavojingųjų atliekų deginimo įrenginį) ir atliekų stabilizavimo bare (kuriame atliekos paruošiamos prieš jas pašalinant pavojingųjų atliekų sąvartyne) negali viršyti 11,78 tūkst. tonų. „Toksikos” sukauptų atliekų kiekis neviršija TIPK leidimuose nustatytų didžiausių leidžiamų kiekių.

Didžiąją dalį surinktų ir veikloje susidariusių pavojingųjų atliekų bendrovė pašalina pati (pavojingųjų atliekų deginimo įrenginyje, pavojingųjų atliekų sąvartyne ir kt.), o kitą dalį surinktų atliekų perduoda galutinai sutvarkyti kitiems atliekų tvarkytojams.

Bendrovės pavojingųjų atliekų deginimo įrenginio išmetimų stebėsena atliekama laikantis griežčiausių ES ir Lietuvos įstatymų bei kitų reglamentuojančių aktų reikalavimų, visuomenei ir kontroliuojančioms institucijoms pateikiami išsamūs teršalų emisijos duomenys. „Toksika” siekia dirbti su kuo mažiausiu neigiamu poveikiu aplinkai, todėl stengiasi kuo kokybiškiau išvalyti deginimo įrenginio dūmus nuo teršalų.

Dūmų valymo sistema yra neatsiejama pavojingųjų atliekų deginimo įrenginio technologinė dalis, be kurios deginimo procesas būtų neįsivaizduojamas. Ypač sudėtinga ir technologiškai pažangi elektroninėmis priemonėmis stebima ir valdoma dūmų valymo sistema užtikrina, kad teršalai būtų efektyviai pašalinti ir nesusidarytų gamybinės nuotėkos.

Dūmų valymo procesas vyksta keliais etapais:

• sukamojoje krosnyje ir antrinio degimo kameroje vyksta pavojingųjų atliekų degimas 1200 ^oC temperatūroje, kad atliekos visiškai sudegtų, o chloro, dioksinų ir furanų junginiai išsiskaidytų į nepavojingus ar mažiau pavojingus junginius, juos išvalant vėlesniuose proceso etapuose;
• azoto junginiai išvalomi naudojant karbamido tirpalą, kuris įpurškiamas į dūmų srautą, antrinio degimo kameroje esant apie 900 ^oC temperatūrai, čia reaguoja su azoto junginiais ir juos išskaido į nepavojingus junginius;
• perkaitintojai ir ekonomaizeriai dūmų srauto temperatūrą sumažina iki 200 ^oC, kad būtų galima tęsti dūmų valymo procesą, o iš dūmų srauto išskirta šiluma naudojama elektros energijai gaminti;
• dviejuose reaktoriuose į dūmų srautą įmaišomi reagentai (natrio bikarbonatas ir aktyvinta anglis), kurie sutraukia rūgštis ir sunkiuosius metalus;
• naudojant rankovinį filtrą, iš dūmų srauto pašalinamos kietosios dalelės ir panaudoti reagentai;
• siekiant galutinai išvalyti dioksinus ir furanus, panaudojamas katalizatorius, kuris užtikrina, kad  šie pavojingi junginiai dar kartą nebesusidarytų;
• šlapio valymo bokšte vandeniu (vandens pH palaikomas naudojant kaustinę sodą) pašalinami šarmo ar rūgšties likučiai ir nusodinami teršalai, dūmai atvėsinami iki 55 ^oC, vandenį vėliau panaudojant kituose gamybos cikluose.

Bendrovė atlieka nuolatinį pavojingųjų atliekų deginimo įrenginio monitoringą ir kiekvieną dieną skelbia praėjusios paros faktines vidutines teršalų emisijų vertes. Bendrovės veiklą prižiūrinčiam Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui suteikta galimybė emisijų duomenis stebėti ir realiuoju laiku. Matavimų rezultatai rodo, kad faktiniai deginimo įrenginio emisijos rodikliai yra žymiai mažesni už nustatytas ribines reikšmes.

Be nuolatinių emisijos tyrimų, du kartus per metus vykdomi ir nenuolatiniai nepriklausomų laboratorijų matavimai, kurie tiria išmetamų sunkiųjų metalų (As, Cr, Co, Mn, Ni, Sb, Cu, V, Cd, Tl, Hg), amoniako (NH₃), vandenilio fluorido (HF) ir dioksinų-furanų (PCDD / PCDF) kiekius. Matavimų rezultatai rodo, kad visų šių teršalų kiekis (įskaitant kenksmingus dioksinus ir furanus) buvo žymiai mažesnis už nustatytas ribines vertes.

Vykdydama aplinkosaugos reikalavimus, „Toksika” dirba pavyzdingai.

Audituotos metinės finansinės ataskaitos, metiniai pranešimai ir tarpinės finansinės ataskaitos pateikiamos skiltyje „Finansiniai rezultatai ir ataskaitos”.

APLINKOSAUGOS MONITORINGO PROGRAMA