Apie mus

Bendra informacija
Veikla
Istorija
Turimi leidimai
Bendrovės strategija
Lūkesčių laiškas
Bendrovės startegija
Vizija, strateginės kryptys ir tikslai
Valdymas
Valdyba
Vadovybė
Veiklos politikos
Veiklos ataskaitos
Akcininkams
Kapitalas ir akcininkų struktūra
Akcininkų susirinkimai
Įstatai
Finansiniai rezultatai
Finansiniai rodikliai
Finansinės ataskaitos
Darbo užmokestis
Veiklos rezultatai
Atliekų surinkimas ir tvarkymas
Aplinkosauginiai veiklos rezultatai
Darnumas
Aplinkosauga
Saugus darbas
Bendruomeniškumas
Skaidrumas
Korupcijos prevencija
Infrastruktūra
Pavojingųjų atliekų deginimo įrenginys (PADĮ)
Pavojingųjų atliekų sąvartynas (PAS)
Šiaulių atliekų aikštelė
Vilniaus atliekų aikštelė
Klaipėdos atliekų aikštelė
Alytaus atliekų aikštelė
Privatumo politika
Bendrovė laikosi šios privatumo politikos
Kodėl šiuos duomenis kaupia bendrovė
Naudojamų slapukų (Cookies) tvarka
Įgyvendinti projektai
Pavojingųjų atliekų tvarkymas Lietuvoje
Aukštrakių odų pramonės skystų atliekų sąvartyno uždarymas
Pavojingų atliekų surinkimas ir sutvarkymas iš bankrutavusių įmonių
Pavojingų atliekų deginimo įrenginio statyba
Pesticidų sutvarkymas, užterštų teritorijų ir dirvožemio sutvarkymas, sandėlių išvalymas
Senosios Įpilties pesticidų gaisravietės teritorijos sutvarkymas
Pavojingųjų atliekų sąvartyno įrengimas
Vykdomi projektai
Pavojingųjų atliekų tvarkymo specialistų ruošimas
Pavojingųjų atliekų identifikavimas
Viešieji pirkimai
Planuojami pirkimai
Skelbimai apie pirkimus
Techninių specifikacijų projektai
Ataskaitos
Sutartys ir lamėję pasiūlymai
Mažos vertės pirkimų aprašas
Karjera
Praktikos galimybės
Teisinė informacija
Europos sąjungos teisės aktai
LR teisės aktai
Bendrovės dokumentai
Leidimai, licencijos
Veiklos rezultatai
Atliekų surinkimas ir tvarkymas

2018 metais Bendrovė surinko 11,3 tūkst. tonų PA – 3,9 % mažiau negu 2017 metais.

Iki 2016 metų atliekų (tokio jų kiekio, kuris būtinas nenutrūkstamai PADĮ veiklai užtikrinti) surinkimą Bendrovės vadovybė laikė bene didžiausiu iššūkiu. Aktyvi kelerių pastarųjų metų rinkodara buvo veiksminga – surenkamų atliekų kiekiai kasmet sparčiai didėjo. 2017 metai Bendrovei buvo ypatingi – surinkta net 11,8 tūkst. t atliekų, tačiau tokiam rezultatui įtakos turėjo keli išskirtiniai atvejai, kuomet Bendrovė priėmė ir sutvarkė dideles PA partijas. Pavyzdžiui, 2017 metais Bendrovė padėjo likviduoti ekstremaliojo įvykio Vilniaus rajone padarinius, gaisro žuvies perdirbimo įmonėje padarinius, taip pat sutvarkė dviejų bankrutuojančių įmonių laikytas atliekas. 2018 metais tokių išskirtinių atvejų nebuvo, tačiau nepaisant to, atliekų buvo surinkta tik nežymiai mažiau negu prieš metus ir net 47 % daugiau negu 2016 metais.

Pažymėtina ir tai, kad 2017 metais pavyko stabilizuoti, o 2018 metais – net ir šiek tiek padidinti vidutinę svertinę atliekų priėmimo kainą, kurią Bendrovė gauna iš klientų už atliekų priėmimą (nors iki pat 2016 metų PA priėmimo kainos svertinis vidurkis mažėjo vidutiniškai 3 % per metus).

2018 metais Bendrovė atliekų sutvarkė rekordiškai daug – net 12,9 tūkst. t (25 % daugiau negu prieš metus), iš jų sudegino PADĮ – 6,7 tūkst. t, pašalino PAS – 4,2 tūkst. t, perdavė kitiems tvarkytojams – 2,0 tūkst. t.

2018 metais PA deginimo įrenginyje sudeginta 9,8 % mažiau atliekų negu prieš metus – tokį rezultatą lėmė sukamosios krosnies futeruotės ir metalinio cilindro remontas, kuriam atlikti įrenginys buvo stabdomas dviejų mėnesių laikotarpiui, buvo naudojamos pagal specialųjį užsakymą pagamintos detalės.

Nepaisant mažesnio PADĮ sudegintų atliekų kiekio, bendras sutvarkytų atliekų kiekis, kaip jau buvo minėta, 2018 metais buvo didžiausias. Tokį rezultatą lėmė 2018 metais sutvarkytas didelis kiekis PA deginimo proceso atliekų (šlakų ir lakiųjų pelenų). Šios PA deginimo įrenginyje susidarančios atliekos taip pat laikomos pavojingosiomis atliekomis, kurios turi būti šalinamos PA sąvartyne, tačiau ilgą laiką Bendrovė neturėjo ekonomiškai racionalių būdų šioms atliekoms sutvarkyti. Tai lėmė dvi priežastys:

  • iki 2017 metų pabaigos visoms PA sąvartyne šalinamoms atliekoms (įskaitant ir Bendrovės veikloje deginimo procese susidarančius šlakus ir lakiuosius pelenus) buvo taikomas didelis mokestis už aplinkos teršimą (mokesčio tarifas 2017 metais siekė 53,58 Eur už toną). 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisai, sąvartynų operatoriai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą PA sąvartyne šalinant PA deginimo atliekas;
  • iki 2018 m. kovo mėnesio, pagal tuo metu galiojusį Bendrovės PA sąvartyno atliekų šalinimo ir naudojimo techninį reglamentą, PA sąvartyne šalinant PA deginimo procese susidarančius lakiuosius pelenus, turėjo būti taikoma ypač brangiai kainuojanti šių atliekų stabilizavimo technologija. 2018 m. kovo mėnesį Aplinkos apsaugos agentūrai patvirtinus naująjį Techninį reglamentą, buvo įteisinta Bendrovės pasiūlyta efektyvi lakiųjų pelenų stabilizavimo technologija, pagal kurią deginimo metu susidarę lakieji pelenai, prieš juos pašalinant PA sąvartyne, sukietinami ir patalpinami į patvarios medžiagos konteinerius.

Įsigaliojus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms ir naujajam Bendrovės PA sąvartyno atliekų šalinimo ir naudojimo techniniam reglamentui, Bendrovė PA sąvartyne per 2018 metus pašalino 3632 t deginimo procese susidariusių šlakų ir lakiųjų pelenų, t. y. ne tik 1356 tonų, susidariusių tais pačiais metais, bet ir 2277 tonų, sukauptų per ankstesnį PADĮ veiklos laikotarpį.

2018 metais Bendrovė sutvarkė 102 % per metus iš klientų surinkto ir Bendrovės veikloje (PA deginimo metu) susidariusio atliekų kiekio. Kitaip tariant, atliekų 2018 metais buvo sutvarkyta 2 % daugiau negu jų per tuos pačius metus buvo surinkta ir susidarė deginimo metu.

Palyginimui, 2015 metais Bendrovė sutvarkė 139 %, 2016 metais – 73 %, 2017 metais – 77 % tais pačiais metais surinkto ir Bendrovės veikloje (PA deginimo metu) susidariusio atliekų kiekio. Atliekų surinkimo ir tvarkymo apimčių kitimas lėmė svyruojantį PA likutį Bendrovės PA laikinojo saugojimo aikštelėse. 2018 metų pabaigoje Bendrovė laikinojo saugojimo aikštelėse turėjo sukaupusi 9840 t atliekų.

 

Bendrovėje laikinai saugomos atliekos yra PADĮ veiklai būtina žaliava. Sukauptas didelis šios žaliavos kiekis leidžia užtikrinti nenutrūkstamą PADĮ veiklą optimaliu režimu, o tai yra itin svarbi prielaida Bendrovės veiklos efektyvumui ir geriems finansiniams rezultatams užtikrinti, kadangi:

  • didžioji dalis PADĮ veiklos sąnaudų yra pastovios (nepriklausančios nuo deginimo apimties), todėl efektyviausia yra deginti kuo daugiau atliekų per laiko vienetą (kai PADĮ veikia didžiausiu leistinu pajėgumu – vienai tonai tenkančios deginimo sąnaudos būna mažiausios),
  • PA deginimo įrenginio prastovos, sustabdymas ir paleidimas kainuoja itin brangiai, todėl efektyviausia yra deginti nepertraukiamu režimu (išskyrus būtinus sustabdymus profilaktikai ir remontui),
  • optimaliam degimo procesui užtikrinti ir teršalų emisijai minimizuoti būtina visuomet kruopščiai parinkti degintinų skirtingų rūšių PA mišinį, todėl ypač svarbu laikino saugojimo aikštelėse nuolat turėti reikiamą kiekį skirtingos (įvairaus kaloringumo ir įvairios cheminės sudėties) žaliavos.

Didelis sukauptų atliekų kiekis yra svarbus veiksnys, leidžiantis Bendrovei dirbti lanksčiai – visuomet užtikrinti optimalų turimų pajėgumų panaudojimą, o perteklinį atliekų kiekį (viršijantį didžiausią leidžiamą deginti ar sąvartyne šalinti PA kiekį) perduoti kitiems PA tvarkytojams Lietuvoje ar užsienyje.

Svarbu pažymėti, kad sukauptų atliekų kiekis neviršijo didžiausio leidžiamo laikinai saugoti atliekų kiekio, nustatyto Bendrovei išduotame taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime.

Aplinkosauginiai veiklos rezultatai

Bendrovės PA deginimo įrenginio išmetimų stebėsena atliekama laikantis griežčiausių ES ir Lietuvos įstatymų bei kitų reglamentuojančių aktų reikalavimų, visuomenei ir kontroliuojančioms institucijoms pateikiami išsamūs teršalų emisijos duomenys. Nepaisant to, kad Bendrovei nustatytos ir taip griežtos ribinės (leidžiamos) išmetamų teršalų normos, Bendrovė siekia dirbti su kuo mažiausiu neigiamu poveikiu aplinkai, todėl deda visas pastangas kuo kokybiškesniam dūmų išvalymui nuo teršalų.

Dūmų valymo sistema yra neatsiejama PADĮ technologinė dalis, be kurios deginimo procesas būtų neįsivaizduojamas. Ypač sudėtinga ir technologiškai pažangi elektroninėmis priemonėmis stebima ir valdoma dūmų valymo sistema užtikrina aukšto laipsnio teršalų pašalinimą, nesusidarant jokioms gamybinėms nuotekoms. Valymo procesas vyksta keliais etapais:

  • sukamojoje krosnyje ir antrinio degimo kameroje vyksta PA degimas ir sukuriama 1100–1200 oC temperatūra, kad PA visiškai sudegtų, o chloro, dioksinų ir furanų junginiai išsiskaidytų į nepavojingus ar mažiau pavojingus junginius, juos išvalant vėlesniuose proceso etapuose;
  • azoto junginiai išvalomi naudojant karbamido tirpalą, kuris įpurškiamas į dūmų srautą antrinio degimo kameroje esant apie 900 oC temperatūrai, kur reaguoja su azoto junginiais ir juos išskaido į nepavojingus junginius;
  • perkaitintojai ir ekonomaizeriai dūmų srauto temperatūrą sumažina iki 200 oC, kad būtų galima tęsti dūmų valymo procesą, o iš dūmų srauto išskirta šiluma naudojama elektros energijai gaminti;
  • dviejuose reaktoriuose į dūmų srautą įmaišomi reagentai (natrio bikarbonatas ir aktyvinta anglis), kurie sutraukia rūgštis ir sunkiuosius metalus;
  • naudojant rankovinį filtrą, iš dūmų srauto pašalinamos kietosios dalelės ir panaudoti reagentai;
  • galutiniam dioksinų ir furanų išvalymui panaudojamas katalizatorius, kuris užtikrina apsaugą nuo šių pavojingų junginių (kurie buvo išskaidyti pirmajame etape) pakartotinio susidarymo;
  • šlapio valymo bokšte vandeniu (kurio pH palaikomas naudojant kaustinę sodą) pašalinami šarmo ar rūgšties likučiai ir vykdomas galutinis teršalų nusodinimas, o dūmai atvėsinami iki 55 oC, vandenį vėliau panaudojant kituose gamybos cikluose.

Dūmų valymas yra brangi technologinio proceso dalis tiek dėl proceso sudėtingumo, tiek dėl pavojingų medžiagų ir junginių įvairovės bei gausos atliekose, kurios deginamos Bendrovės PA deginimo įrenginyje. Vien reagentų, panaudotų dūmų valymui, sąnaudos 2018 metais sudarė 98 037 Eur, t. y. vidutiniškai 14,67 Eur vienai sudegintų PA tonai. Šios sąnaudos nėra pastovios – jos priklauso tiek nuo sudegintų atliekų kiekio, tiek nuo jų struktūros. Kuo didesnę dalį deginamų atliekų struktūroje sudaro labiau užterštos ir sudėtingiau tvarkomos atliekos, tuo didesnės tais metais reagentų sąnaudos.

2017 metais vienai sudegintų atliekų tonai tenkančios reagentų sąnaudos sudarė 16,41 Eur ir buvo didžiausios per pastaruosius trejus metus, o įtakos tam turėjo didelė ypač užterštų, sudėtingai tvarkomų atliekų dalis sudegintų PA struktūroje. 2017 metais Bendrovė sutvarkė 827 t bankrutuojančių UAB „Jukneda“ ir UAB „Ūrus ir Ko“ sandėliuose nelegaliai laikytas atliekas, apie kurių sudėtį ir savybes Bendrovei buvo perduoda labai mažai informacijos, o tai apsunkino reagentų dozavimą ir sumažino šio proceso efektyvumą.

2018 metais reagentų sąnaudų patirta 14,67 Eur vienai sudegintų atliekų tonai – 11 % mažiau negu prieš metus. Taupesniam reagentų naudojimui 2018 metais įtakos turėjo 2017 metais atliktas PADĮ dūmų valymo sistemos kapitalinis atnaujinimas, kurio metu buvo pakeistos rankovinio filtro (šalinančio kietąsias detales) rankovės ir šlapio valymo bokšto (šalinančio šarmo arba rūgšties likučius ir kitus likusius teršalus) įkrova.

Taigi, reagentai parenkami ir jų reikalingas kiekis nustatomas atsižvelgiant į deginamų atliekų struktūrą. Kartais tai lemia sąnaudų išaugimą, tačiau (ir tai yra svarbiausia) užtikrinta nepriekaištingą aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi.

Bendrovė atlieka nuolatinį PA deginimo įrenginio monitoringą ir kiekvieną dieną įmonės tinklalapio skiltyje „Deginimas“ (www.toksika.lt/deginimas) skelbia teršalų emisijų praėjusios paros faktines vidutines vertes ir jų palyginimą su paros vidutinėmis ribinėmis vertėmis. Taip pat skelbiami ir apibendrinti (ketvirtiniai, metiniai) išmetimų duomenys. Pažymėtina, kad Bendrovės veiklą prižiūrinčiam Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD) yra suteikta galimybė emisijų duomenis stebėti ir realiuoju laiku.

Apibendrinti 2018 metų duomenys rodo, kad per metus Bendrovė nė karto neviršijo nustatytų išmetimų normų. Nuolatiniai Bendrovėje atliekami tyrimai parodė, kad PADĮ išmetimai per metus nesiekė nė pusės nustatytos emisijos normos.

Bendrą teršalų ataskaitą sudaro šešių teršalų (druskos rūgšties (HCl) garų, sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių (KD) ir bendrosios organinės anglies (BOA) suminė vertė. Pažymėtina, kad kiekvieno teršalo emisijos vertė 2018 metais taip pat neviršijo konkrečiam teršalui nustatytų ribinių normų. Palyginimui diagramoje pateikiami ir 2017 metų duomenys.

Be nuolatinių Bendrovėje atliekamų tešalų emisijos tyrimų, taip pat du kartus per metus vykdomi ir nenuolatiniai nepriklausomų laboratorijų matavimai. 2018 metais nenuolatinius teršalų matavimus atliko Lenkijos įmonės „PROFTECH Spolka Jawna“ akredituotos laboratorijos ekspertai: pirmą kartą – sausio 31 d., antrą kartą – lapkričio 28 d. Buvo matuojami išmetami sunkiųjų metalų (As, Cr, Co, Mn, Ni, Sb, Cu, V, Cd, Tl, Hg), amoniako (NH3), vandenilio fluorido (HF) ir itin kenksmingų dioksinų bei furanų (PCDD / PCDF) kiekiai. Gauti rezultatai parodė, kad nei sunkiųjų metalų, nei amoniako, nei vandenilio fluorido, nei dioksinų – furanų ribinės vertės nebuvo viršytos.

Nepriklausomos akredituotos laboratorijos atliktų matavimų duomenimis, dioksinų ir furanų išmetimai 2018 metais sudarė 0,016–0,053 ng/Nm3 (2–6 kartus mažiau už ribinę leidžiamą normą), 2019 m. kovo mėnesį – 0,024 ng/Nm3 (4,2 karto mažiau už leidžiamą normą). Vykdydama aplinkosaugos reikalavimus, Bendrovė dirba pavyzdingai.